- šviesšešėlis
- šviẽsšešėlis sm. ppr. pl. (1) BŽ506, NdŽ; Ser šviesos ir šešėlių išsidėstymas dailės kūrinyje: Tapyboje ir grafikoje šviesšešėliais perteikiama daiktų apimtis, apšvietimo ir erdvės iliuzija LTEXI46. [Giliaspaudės] įdubų gylis priklauso nuo reprodukuojamo atvaizdo šviesšešėlių LTEIV89.
Dictionary of the Lithuanian Language.